tūrėti

tūrė́ti, tū̃ri (tū̃ria Škn, Žg), -ė́jo DŽ žr. turėti: 1. Jn, K.Būg, J.Jabl, Rtr, Š, KŽ, Als, Akm, Vkš Su viena ranka tūrù, su kita neru Krp. Eržilo vadžias įtempęs tū̃ra, o tas vis tiek eita Kv. Netūrė́k teip ilgai – rankos pavargs Kv. Kaip čia tūrì tą koštuvį, ka tiek pieno paliejai Krš. Tūrė́k gerai tą maišą, o prapilsu pro šalį Sd. Tas vaikas tū̃rįs maišą, tėvas tas pylio[ja] tus grūdus jau išvėtytus Nv. Teip esu sergąs, pilvą suėmęs tūrù, negaliu eiti Žlb. | Kočiuką tū̃ra (valdininkas yra), sunkio darbo nedirba Krš. ^ Su tokiu žalčiu šnekėk i akminą ranko[je] tūrė́k DūnŽ. | refl.: ^ Ko tūrýs kaip meška barabano Šts. ║ intr. laikytis, nenukristi: Priklijuodina, i tũra Ms. Prikabina ką norintais, už karto tū̃ra Trk. ║ Kur spūstė, aš kišenę tūrù DūnŽ. 2. Krkl Tūrė́k tūrė́k, o pabėgs! Kv. Kaip sugausi, tūrė́k, nepaleisk! Varn. Ko tūrì, paleisk! Trk. Arklį visą laiką už vadžių tūrė́jau Up. Netūrė́k, paleisk, tegul einie Kv. Jautis su ragais prirėmęs prie sienos tūriąs [vilką] Sln. | Tūrė́jo, ka nerietųs DūnŽ. ^ Aš ragus tūrėsiu, o tu karvę milši J.Jabl. ║ tr. prk. saugoti: Teibuvo rubežius tū̃riamas Pln. [b]3. refl. Tūrė́kias, krupiau, stipriai, o nukrisi nu tokios aukštybės DūnŽ. ^ Tūrėkis kaip utis kailinių ir gali be baimės gyventi J.Jabl. Tūrúos kaip katinas ant ledo Vgr. 4. Gelžinė vinis be buožės netūrė́s KŽ. | prk.: Kaimo žmonis tas oras tū̃ra – sveikesni Rdn. Tas darbas žmogų tū̃ra: be darbo nu kojų nupultum Krš. 5. žr. turėti 6: Šiauliūse [bendrabutyje] tū̃ra penkius metus DūnŽ. 6. žr. turėti 7: Nepraleidu kapeikos, tūrù susispaudusi Krš. Piningą jei tūrì, tūrė́k, paleidi, ir išrūksta Krš. 7. žr. turėti 9: Įkišk savo uodegą į tą eketę, tūrėk įkišęs ilgai ilgai Sln. | prk.: Neauga [vaikai], tū̃ras tū̃ras ir pradeda augti aple penkiolektus metus Trš. 8. tr. laikyti, prižiūrėti, puoselėti: Tūrù gyvolių, darbo turu Rdn. Dabar, ka vieną karvę tū̃ria, tai daugiau pieno primelža, kaip tada iš kelių Mšk. Tūrù aš vištas, riebios DūnŽ. 9. žr. turėti 13: Paėdu i tūrù – viską padirbu DūnŽ. ^ Neėsi – i kojos netūrė́s Krš. | refl.: Mūsų žmonys dar tū̃rias Grd. Tokia i tokia tū̃ras ana (nesensta) Rdn. Sukempėjusi, džiusna, ale dar tū̃ras Krš. Kūnas mun palaikis, o širdis sveika, i tūrúos DūnŽ. Kap būsti, kap tūríes? Zt. ║ refl. Žd laikytis, gyventi kur: Jis (varnas) tūris dažniausiai arti gyvulių pjovyklų J.Jabl. Vokyčiai čia tūrė́jos, paskiau nebgalėjo beišpulti Yl. 10. žr. turėti 14: Drobulės dar tū̃ra, ale jau prablindusios DūnŽ. Ilgas siūlas ilgai tūrė́s Pln. | refl.: Mūsų būdelė (namelis) kol kas tū̃rias Žg. Cimintiniai pamenklai nètūras, trupa Rdn. 11. žr. turėti 15: Žmonys tūrė́jos, kiek galėjo Pp. Čia anie tūrė́jos dar, bet jau nieko nepadarė Žeml. Bet dabar tūrėsiuos visomis keturiomis rš. ║ Tūrė́kias, nieko nesakyk DūnŽ. 12. žr. turėti 16: Tokio vargo mun devei, tūrù tūrù DūnŽ. Muno sūnus tū̃ra visur, kur pastato – darbo nebijos Šts. Kažin ar jūs ilgai tūrėtumiat mano valgiu? Žem. 13. refl. žr. turėti 17 (refl.): Reikia tūrė́ties pryšais Vgr. Tū̃ras pryš vyresnį toks krupis DūnŽ. Nedori vaikai, priš vyresnį tū̃ras Rdn. Tū̃rias prisigėręs prieš milicninką Kž. Kas pryš tūrė́sias, tims liūb ir į subinę kirsti Vkš. Tu, klišakoji, bene manai tūrėtis prieš mane?! LzP. ^ Kol gyvas, tol tūrėkis Vkš. 14. KŽ žr. turėti 18: Tūrė́kis arčiau munęs, nepražūsi! Mžk. Tūrėkis manęs Žem. Jei gyvenste iš vieno ir tūrėstės iš vieno, kaip tos vytelės, tai jums nieks nieko nepadarys Sln. 15. žr. turėti 21: Seną žmogų kas bètūra už ką Jdr. ^ Netūrėk poną už brolį, augintinį – už vaiką, o pačiai visos teisybės nesakyk LTR(Žg). 16. žr. turėti 23: Lytus tū̃ra tū̃ra, neleida sėties žmonims Šts. Kol tūrėjo, tūrėjo šaltis Žem. | refl.: Kol gerai saulė pakils, tol ant klaniukų tūrėsis ledukai Žem. 17. tr. laikyti (egzaminus): Tū̃ra egzaminus vaikai DūnŽ.

◊ ausìs tūrė́ti sakoma apie blevyzgojimą: Kad pradėjo meliodinti, tik tūrė́k ausìs Klm.

\ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti